Ritinės piliakalnis (dar vadinamas Švedkapiu), kaip ir Ritinės kaimas kildinamas nuo Rito pavardės. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.

     Maršrutas nuo dvaro: išvažiavus į kelią Židikai - Pikeliai maždaug 1 km. už Lūšės geležinkelio (Pikelių kryptimi), Ritinės kaimo pradžioje, už sodybos, pasukti į dešinę, dvaro parko keliu pavažiavus 30 m., ties jo susikirtimu su elektros linija, paėjėti į kairę maždaug 60 m šiaurės rytų kryptimi ir tarp tankiai apaugusių medžių dešinėje bus Ritinės piliakalnis.

     Aikštelė apskrita, 22 m skersmens, iš visų pusių apjuosta pylimo. Šlaitai statūs, 5 m aukščio. Piliakalnis apleistas, šlaitai ir aikštelė apaugę lapuočiais ir krūmais. Ant aikštelės išlikę akmeniniai čia stovėjusios liuteronų koplyčios pamatai. Piliakalnis yra vėliau įkurto Ritinės dvaro parko teritorijoje.

     Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. 1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai.

     Rimolių piliakalnis, dar vadinamas Užpiliu, yra Sedos seniūnijoje, Rimolių kaime, Varduvos upės dešiniajame krante, jos nedidelės kilpos siauriausioje vietoje.
Aikštelė išvalyta, šlaitai labai apžėlę medžiais ir krūmais, yra kelio nuoroda.
Datuojamas apie I tūkst. - XIII a.

     Piliakalnį iš šiaurės juosia Varduva, kuri ardė šlaitus, iš rytų – Varduvos senvagė, o iš pietų ir vakarų – pylimas maždaug 80 m ilgio, 1,8 m aukščio, seniau vadintas „Švedų krėpasčiu" . Piliakalnio aikštelė netaisyklinga, apie 65 m ilgio rytų-vakarų kryptimi ir 55 m pločio, apie 14 m iškilusi virš Varduvos, XIX a - XX a. pr. joje buvo kaimo kapinės.

     Renavo piliakalnis, dar vadinamas Pilale, yra Sedos seniūnijoje, Renavokaime, Varduvos upės kairiame krante, apie 880 m į rytus nuo Sedos-Židikų kelio. Įrengtas upės kilpoje esančioje aukštumėlėje. Piliakalnio šlaitus paplovė patvenkta Varduva. Apaugęs medžiais, viršus šiek tiek tvarkomas, yra nuoroda, kad tai kutūros paveldo objektas.

      Piliakalnis (pagal ant jo rastas anglis) datuojamas apie 240-90 metus prieš m. erą
Piliakalnį iš šiaurės, rytų ir pietų juosia Varduvos slėnis. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Aikštelė trikampė, 15 m pločio vakariniame gale ir 10 m ilgio rytų-vakarų kryptimi. Bendras aikštelės plotas apie 200 kv. m. Piliakalnio aikštelės gale guli akmuo su vaiko pėdos pėdsakais, todėl kai kas jį priskiria prie pėduotų akmenų.

     Griežės piliakalnis yra prie pat Pikelių-Griežės vieškelio, Varduvos upės dešiniajame krante, iškart pakilus nuo buvusio malūno užtvankos. Viršuje piliakalnis šiek tiek aptvarkytas (iškirsti krūmynai), bet šlaitai apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais, tad sunku atskirti, nėra nuorodų.

     Iš vakarų, šiaurės ir rytų jį juosia Varduvos slėnis (šlaitai 10-12 m aukščio), viršuje yra netaisyklinga keturkampė aikštelė: apie 50 m ilgio šiaurės pietų kryptimi ir 40 m pločio. Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima Griežės pilis, kurią 1264 m. antroje pusėje sunaikino Livonijos kariuomenė. Pasakojama, kad ant Griežės piliakalno vaidilutės kūrendavo šventąją ugnį. Kraštotyrininko J. Šliavo nuomone, šventoji ugnis čia buvo kūrenama dar ir reformacijos laikais.

     Didžiausias ir įspūdingiausias Mažeikių rajono piliakalnis – Dapšių piliakalnis (Alkos kalnas). Piliakalnis įrengtas Varduvos kairiajame ir Gūžės dešiniajame krante, jų santakoje (dabar ­- tvenkinys).

      Piliakalnis įspūdingas savo mistine aura, prieiga, sunkiai prieinama vieta ir kraštovaizdžiu. Piliakalnį iš trijų pusių saugojo vanduo, iš ketvirtos – sausumos – pelkės (dabar dirbami laukai). Piliakalnio apylinkėse užaugusi moteris pasakojo, kad anksčiau dėl pelkių jie negalėdavo patekti į piliakalnį, tad ten grybauti keldavosi valtele.

     Piliakalnį lengviausia pasiekti valtele iš kito kranto - nuo piliakalnio esančio iškyšulio netoli Varduvos užtvankos. Maršrutas nuo dvaro: išvažiavus į  kelią Pikeliai – Židikai už 1 km sukti į kairę (dešinėje pusėje fermų griūvėsiai), į Dapšių kelią. Privažiavus 8 km stulpelį (Kūgių kaimelis) sankryžoje važiuoti tiesiai. Pasiekus geležinkelio pervažą sukti dešiniau. Neprivažiavus Varduvos užtvankos (maždaug 50 m.) sukti į dešinėje stačiai kylantį lauko keliuką ir pakilus kairiau važiuoti palei rugių lauką maždaug  200 m. iki kairėje esančio žvejų keliuko. Pėstute nusileisti dešinio skardžio takeliu iki pat vandens – priešais už 40 m. pamatysite Dapšių piliakalnį (jo papėdėje matosi akmeninis koplytstulpis).

Piliakalniai

Dapšių
Dapšių
Dapšių
Dapšių
Griežės
Griežės
Griežės
Griežės
Griežės
Renavo
Renavo
Renavo
Renavo
Rimolių
Rimolių
Rimolių
Rimolių
Rimolių
Ritinės
Ritinės
Ritinės
Ritinės
Ritinės
Ritinės
f t g